Leita
Stęrsta letur
Mišstęrš leturs
Minnsta letur
Mįnudagur 26. įgśst 06:52
  Forsķša   Žjónusta   Mannlķf   Stjórnsżsla   Feršamenn - Tourists 
   
 
Valmynd
Stjórnun
Stefnumótun
Fjįrmįl
Vinnustašurinn
Sarpur
Fréttayfirlit
Myndabanki
Greinasafn
Stjórnsżsla, Sarpur, Fréttayfirlit  Prenta sķšu
6. febrśar 2013 16:50

Sķldardaušinn ķ Kolgrafafirši

Eftirfarandi grein er tekin af vef Nįttśrustofu Vesturlands www.nsv.is:

 


Mynd: Róbert A. Stefįnsson

Flestum er ķ fersku minni dauši 30.000 tonna af sķld ķ Kolgrafafirši 13. desember sķšastlišinn og hefur m.a. oršiš vart viš afleišingar žess meš
grśti ķ fjörum og óžef ķ lofti.

 

Sķšdegis sķšastlišinn föstudag, 1. febrśar, varš aftur vart viš mikinn sķldardauša žegar ferska sķld rak į land viš vestanveršan fjöršinn. Į laugardeginum fór starfsfólk Nįttśrustofu Vesturlands į stašinn til aš meta ašstęšur og gera tilraun til aš meta magn sķldar ķ fjörum. Dauša sķld virtist ašallega vera aš finna ķ fjörunni viš vestanveršan fjöršinn frį brś inn aš Eišisstöpum, skammt sušaustan viš bęinn Eiši, og var žvķ įkvešiš aš ganga um 2,5 km langa leiš eftir ströndinni frį eyrinni viš brśna (frį sunnanveršum Hjaršarbólsodda) aš Eiši.

 

Tekin voru sniš nišur fjöruna į 100 m fresti og žéttleiki sķldarinnar metinn. Jafnframt var grśtarmengun lżst į hverju sniši. Grķšarlegt magn af daušri sķld var ķ fjörunni į žessum kafla og žurftu starfsmenn aš vaša ķ gegnum ferska sķld og śldinn grśt megniš af leišinni, en žar sem mest var, austan Eišis, nįši sķldin upp aš hnjįm nešarlega ķ fjörunni.

 

Samkvęmt žessum męlingum voru um 7.000 tonn af sķld ķ fjörunni į žessum 2,5 km kafla. Talsvert magn til višbótar var ķ fjörum noršan og žó sérstaklega sunnan viš athugunarsvęšiš. Žetta er margfalt meira magn ķ fjörum en var ķ desember. Žegar žetta er ritaš er ekki vitaš um heildarmagn daušrar sķldar ķ firšinum öllum, en vešurašstęšur ašfaranótt laugardagsins gętu hafa valdiš žvķ aš stórum hluta daušu sķldarinnar skolaši į land viš vestan- og noršanveršan fjöršinn innan brśar og žvķ sé minna į botninum en žegar svipašur atburšur varš ķ desember. Fyrstu fréttir śr leišangri Hafrannsóknastofnunar 4. febrśar benda til aš svo sé.

 

Eins og ķ desember eru langmestar lķkur į aš sśrefnisžurrš hafi orsakaš žennan mikla sķldardauša en rotnunarferliš į žeirri sķld sem drapst ķ desember og stórar sķldartorfur taka til sķn sśrefni og auka lķkurnar į aš sśrefnisžurrš verši višvarandi ķ firšinum innan brśar. Męlingar Hafrannsóknastofnunarinnar ķ rannsóknaleišöngrum ķ desember og janśar bentu til aš sśrefnismettun sjįvarins ķ firšinum innan brśar vęri mjög lįg og styšja žessa tilgįtu. Lķkurnar į aš sśrefnismettun fari nišur fyrir hęttumörk fyrir sķldina aukast enn žegar vešur er stillt og blöndun sjįvar lķtil, eins og var ķ ašdraganda sķldardaušans ķ bįšum tilfellum. Mynni Kolgrafafjaršar var žegar fremur žröngt įšur en hann var žverašur en ekki er hęgt aš śtiloka aš breyttir straumar eša ašrar breytingar į ašstęšum eftir gerš vegfyllingar og brśar hafi aukiš lķkurnar į višburšum af žessu tagi. Žįtt framkvęmdanna ķ žessum višburšum nś žarf aš rannsaka eins og kostur er.

 

Hefur žetta gerst įšur?
Heimildir eru um sķldargöngur inn ķ Kolgrafafjörš. Ķ grein ķ Vķsi įriš 1953 segir frį žvķ aš sķld hafi įšur oft gengiš inn ķ Kolgrafafjörš en einkum aš sumri og hausti. Ķ Ķslendingažįttum Tķmans įriš 1983 segir af miklum sķldargöngum ķ Kolgrafafirši upp śr 1930. Žį er til frįsögn af sķldartorfu sem fraus ķ sjónum ķ miklum kuldum į fyrri hluta 20. aldar. Ķ skżrslu nįttśrufręšingsins Bjarna Sęmundssonar til landshöfšingja įriš 1897 segir m.a. af žvķ aš hęgt sé aš veiša sķld viš žrenginguna („lįs“) ķ Kolgrafafirši. Einhverjar heimildir viršast vera um sķldardauša ķ Kolgrafafirši, t.d. frį 1941, en ekkert žó ķ lķkingu viš žaš sem gerst hefur undanfarnar vikur. Lesendur eru hvattir til aš benda undirritušum į fleiri heimildir um sķldargöngur ķ Kolgrafafirši į įrum įšur.

 

Svo viršist sem sķldardauši hafi oršiš nokkrum sinnum ķ norskum fjöršum og hafa žegar fundist heimildir um a.m.k. fjögur tilfelli (2012, 1988, 1984 og tilfelli snemma į 20. öld). Öll voru žau žó mun smęrri aš umfangi en sķldardaušinn ķ Kolgrafafirši nś. Sķldardauši af žessu umfangi gęti žvķ veriš einstakur į heimsvķsu.

 

Įhrif į fuglalķf
Fuglatalningar sķšustu vikur hafa sżnt aš tugžśsundir fugla hafa flykkst inn į sunnanveršan Breišafjörš vegna mikils frambošs fęšu žar, og er nś svo komiš aš nokkuš hįtt hlutfall af landsstofni sumra tegunda heldur sig į svęšinu. Brįšabirgšanišurstöšur nżlegrar fuglatalningar, sem Nįttśrustofa Vesturlands stóš fyrir ķ samvinnu viš Nįttśrufręšistofnun Ķslands, Rannsóknasetur HĶ į Snęfellsnesi og Fuglavernd, benda til aš fjöldi fugla meš ströndinni frį Stykkishólmi aš Bślandshöfša hafi veriš um 90 žśsund ķ seinni hluta janśar. Sķldin sem drapst ķ desember er nś oršin talsvert nišurbrotin og į žeirri leiš sem starfsfólk Nįttśrustofunnar gengu sl. laugardag var grśtarlag yfir allri fjörunni og efst ķ henni oftast hrśgur af sķldarfitu. Grśturinn er mjög hęttulegur fuglum, žvķ festist hann ķ fjöšrum missa žeir flughęfnina, auk žess sem einangrunargildi fjašurhamsins veršur lķtiš. Flestir fuglar sem lenda ķ slķku eiga enga lķfsvon įn hjįlpar. Nś eftir seinni sķldardaušann hefur įhęttan fyrir fuglalķf margfaldast žar sem margir fuglar sękja ķ fersku sķldina ķ fjörunum og fį žį ķ sig grśt af daušu sķldinni frį ķ desember. Į sķšustu dögum hafa sést grśtarblautir fuglar (a.m.k. langvķa, hvķtmįfur og tjaldur) viš Kolgrafafjörš og er višbśiš aš į nęstu vikum muni talsveršur fjöldi fugla blotna ķ sķldarfitunni. Vegfarendur sem verša varir viš grśtarblauta fugla eru vinsamlegast bešnir um aš koma žeim til Nįttśrustofu Vesturlands žar sem žeir verša žvegnir. Hafi žeir ekki tök į žvķ mega žeir gjarnan lįta vita af slķkum fuglum ķ s. 898-6638. Žį óskar Nįttśrustofan eftir žvķ aš sjįlfbošališar sem įhuga hafa į aš taka žįtt ķ žvotti į grśtarblautum fuglum eša skipulögšum göngum til aš leita žeirra, lįti vita af sér į netfangiš nsv@nsv.is eša ķ s. 433 8122.

 

Skotveišar
Nįttśrustofu Vesturlands hefur ķtrekaš fengiš tilkynningar um aš skotiš hafi veriš į žétta fuglahópa viš Kolgrafafjörš (og Urthvalafjörš), bęši af landi og śr bįtum. Į žessum įrstķma eru heimilar veišar į mörgum žeirra fuglategunda sem žarna halda sig en innan um žęr eru hins vegar einnig margar frišašar tegundir. Żmis rök hnķga aš žvķ aš draga eins og kostur er śr skotveišum į žessu svęši į mešan žetta óvenjulega įstand varir. Žar į mešal:

  1. Talningar hafa sżnt aš umtalsveršan hluta landsstofna żmissa tegunda sé aš finna į žessu svęši. Ljóst er aš afföll verša į nęstunni vegna grśtar og gętu žau ķ versta falli oršiš umtalsverš og haft įhrif į stofnstęršir. Óskynsamlegt er aš bęta į žau afföll meš skotveišum.
  2. Fuglarnir gegna hlutverki ķ aš hreinsa fjöršinn og flżta nišurbroti og ęttu aš fį aš sinna žvķ hlutverki óįreittir. Žótt fuglarnir éti vissulega einnig lifandi fiska, taka žeir talsvert af daušum fiskum og fiskitęgjum śr sjónum. Fuglar nį reyndar ašeins aš taka brot af heildarmagni daušra fiska ķ firšinum en margt smįtt gerir eitt stórt.
  3. Žótt margir fuglanna sem algengastir eru žarna (s.s. hvķtmįfur, svartbakur, fżll, rita og skarfar) séu ófrišašar į žessum įrstķma, žį eru žarna lķka żmsar frišašar tegundir, s.s. haförn, fįlki, gulönd og bjartmįfur. Sį sķšastnefndi er ķ žśsundatali į svęšinu en ašeins vanir fuglaskošarar žekkja hann frį hvķtmįfi, svo nįnast öruggt er aš sé skotiš į mįfa sé einnig veriš aš skjóta į bjartmįf.
  4. Lķta veršur til dżravelferšarsjónarmiša ķ žessu samhengi, en meš žvķ aš skjóta inn ķ stóra fuglahópa er nįnast öruggt aš margir fuglar sęrist įn žess aš drepast strax. Žį geta žeir įtt ķ vęndum hęgfara og kvalafullan daušdaga.
  5. Ólķklegt er aš veišar į „vargfuglum“ į žessum įrstķma og staš komi ķ veg fyrir tjón, t.d. ķ tilteknu ęšarvarpi, sķšar meir.

 

Af framangreindum įstęšum er žvķ beint til skotveišimanna aš skjóta ekki fugla ķ Kolgrafafirši og nįgrenni į nęstu dögum og vikum, jafnvel žótt veišar séu heimilar į sumum tegundum.

 

Hvaš er fram undan?
Mögulegt er aš sśrefnisžurrš višhaldist ķ Kolgrafafirši nęstu vikur og mįnuši og haldi įfram aš ógna lķfrķki. Grśtur mun halda įfram aš safnast ķ fjörur og valda fuglum erfišleikum og mannfólkinu óžęgindum. Į nęstu dögum žarf aš huga aš fjölmörgum atrišum. Vinna žarf višbragšsįętlanir sem taka til hreinsunarstarfs ferskrar sķldar og grśtar, grśtarblautra fugla, ašferša til aš varna feršum sķldar inn ķ fjöršinn og vöktun fuglalķfs, fiska, botndżra og ešlisžįtta (hita, seltu og sśrefnismettunar), auk vöktunar į menguninni sem fylgir nišurbroti sķldarinnar. Žį žarf aš koma upp įsęttanlegri ašstöšu til fuglažvottar og listum yfir sjįlfbošališa sem vilja į einn eša annan hįtt taka žįtt ķ žeim verkefnum sem fram undan eru varšandi hreinsun fugla og grśtar. Einnig žarf aš huga aš vernd ęšarvarpa į svęšinu fyrir grśti žegar lķšur aš vori og hvort og hvernig hęgt sé aš fyrirbyggja aš saušfé fįi į sig grśt ķ sumar. Sķšast en ekki sķst er mikilvęgt aš rannsaka ķ kjölinn hvaša įhrif vegfylling og brś yfir fjöršinn höfšu į žessa atburšarįs. Žrišjudaginn 5. feb. įkvaš rķkisstjórnin aš veita 6 milljónum króna til verkefnisins og į nęstu dögum veršur verkaskipting og verkįętlun śtfęrš.

Róbert A. Stefįnsson og Menja von Schmalensee


Til baka



SENDA ÞESSA FRÉTT Í TÖLVUPÓSTI

Netföng viðtakenda:


  

Skilaboð

Hvaš er 2+3?

Nafn sendanda:


yfirlit frétta

Įskrift aš fréttum
 
Fréttasafn
Į döfinni
SMŽMFFL
28293031123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
1234567
Skrį atburši, smelltu hér
 
Grundarfjaršarbęr Borgarbraut 16, 350 Grundarfirši | kt.: 520169-1729
Sķmi: 430 8500 | Netfang: grundarfjordur@grundarfjordur.is
Opiš alla virka daga kl. 10-14.
Fyrirspurnir | Veftré | Leit